Augant komercinių bankų pelnams, didėja ir paslaugų įkainiai. Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad LB buvo vienas iš vos keturių centrinių bankų euro zonoje, kuris praėjusius metus baigė pelningai. LB pernai uždirbo 23,65 mln. eurų pelno bei į valstybės biudžetą pervedė daugiau nei 14 mln. eurų, o komercinių bankų pelnai šiais metais galėtų siekti ir milijardą eurų. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė ir Seimo narys Jonas Pinskus diskutavo dėl milijonus uždirbančių bankų tolesnio paslaugų branginimo bei aptarė galimas tokių veiksmų priežastis. Kodėl net esant tokiam pelnui bankai didina paslaugų įkainius? „Matyt, bankų elgseną apsprendžia keletas veiksnių. Mes jau matėme tam tikrų ženklų, kada prieš metus buvo ketinimai ir žmonės gavo pranešimus, kad keisis įkainiai, o tada tik atėjome į aktyviąją palūkanų didinimo fazę, kuri tik kilo, nebuvo sustojimo. Tuo metu Lietuvos bankas kaip reguliuotojui pavyko geranoriškai bendradarbiauti – tai yra komerciniai ryšiai ir niekas negali pasakyti, kokia bus paslaugos kaina“, – patikino M.Lingė. Tačiau nuostatos nėra įkaltos į akmenį, nes veikia konkurencijos dėsniai, o bankai turi parduoti paslaugas, tad galbūt todėl ir atsiranda pamąstymai, kad galbūt banko klientams reikėtų pasiskaičiuoti, ar tikrai nori viršyti grynųjų išsiėmimo ribą, taip sumokant daugiau pinigų nei anksčiau, arba naudotis VIP sale oro uoste ar papildomais siūlomais draudimais. Nors bankų metinis pelnas gali pasiekti milijardą eurų, M.Lingė įspėja, kad šis skaičius gali būti skambus, tačiau paveikslas turi ir kitą pusę, jei pažvelgtume į mokesčius. Bankams taikomas 5 proc. didesnis pelno mokestis – jei visi moka 15 proc., bankai moka 20 proc.
